Bendras finansavimas Lietuvoje

bendras finansavimasNorite gauti kreditą su mažomis palūkanomis? Jums nereikia kreiptis į banką ar kredito uniją – internetu skolinančios bendrovės bei asmenys gali jums padėti. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje jau nebėra taip, kad paskolas teikia tik greitųjų kreditų įmonės bei bankai, dabar yra ir alternatyvų, ypač viena aktuali yra pasirodžiusi visai neseniai. Bendro finansavimo bendrovės yra vienas pagrindinių konkurentų minėtiems įprastiems kreditoriams, nes tokiu būdu pasiskolinti galima dideles sumas, o taip pat galima taikytis į bene mažiausias palūkanas.

Skolintis internetu dabar galima pateikinėjant paraišką specialiose interneto svetainėse, kuriose yra suburiami investuotojai bei paskolų prašantys asmenys. Trumpai tariant, bendro finansavimo principas pasižymi tuo, kad čia pinigus skolina ne įmonės, o būtent žmonės. Jie kartu „susimeta“ visą paskolos sumą, o tada ta suma yra pervedama į žmogaus sąskaitą. Šis finansavimo būdas yra patrauklus tuo, kad skolintis galima ne tik kelis šimtus eurų, bet galima gauti ir ištisas verslo paskolas, kurios gali siekti net kelias dešimtis tūkstančių eurų. Negalvokite, kad tai yra kažkokia neaiški kontora – tai profesionalų ir Lietuvoje žinomų finansų ekspertų įkurtas projektas.

Visas teisinė informacija apie tokios bendrovės veiklą yra pateikiama viešai. Taip, turime galvoje, kad Lietuvoje yra tik viena tokia įmonė, kuri leidžia skolintis tiek paprastiems žmonėms, tiek įmonėms paskolos prašant tiesiais iš žmonių. Tie asmenys, kurie prisideda prie paskolos suteikimo, patys gali nusistatyti kokią sumą norėtų investuoti į paskolą. Trumpai tariant, tai gali būti, kad ir 50 eurų suma, jeigu paskolos prašytojas prašo kokių 5000 tūkstančių eurų.

Paskolos suma priklauso nuo kliento galimybių. Ši sistema analogiška tvarka vertina klientų mokumą kaip ir kiekviena greitų kreditų bendrovė. Trumpai tariant, šios įmonės vykdo skaidrią veiklą – pinigų skolinti neleidžia tiems, kuriems yra apribotos galimybės. Paprasčiausiai, pirmiausia žmogus pateikia kredito paraišką, nurodo visus duomenis, o po to ta paraiška keliauja ne investuojantiems į paskolas, o būtent tos sistemos administratoriams. Jie pirmiau turi patvirtinti tą prašymą, o tik po to ji jau rodoma būsimiems kreditoriams.

Kreditoriai paskolos prašymo formoje gali matyti visą aktualią informaciją, iš kurios galėtų nuspręsti ar verta skolinti ar ne. Tokioje prašymo formoje dažnai galima matyti gaunamas pajams, turimas išlaidas, kredito istoriją, reitingą ir t.t. Žinoma, prašantis paskolos, pats nurodo kokią palūkanų normą jis sutinka mokėti. Palūkanas nustato ne kreditoriai, o pats paskolos prašytojas. Tada skolintojams tenka nuspręsti ar jiems verta bandyti gauti nurodytą investicinę grąžą ar ne. Aišku, ne visi skolina matydami, jog žmogus nori mokėti itin mažas palūkanas – paprasčiausiai, tokiomis paskolos prašymo formomis nelabai kas susidomi. Ateityje ko gero tai taps bene vienu geriausiu skolinimosi būdų.

Įrašas paskelbtas temoje Ekonomika/Verslas, Kita, Kompiuteriai/Internetas, Leidyba/Žiniasklaida, Pirkiniai/Paslaugos, Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.