Dažniausios vaikų ligos. Kaip jų išvengti?

Bronchitas. Vaikų bronchitas paprastai būna ūminis. Dažnai jis yra virusinės kilmės, sukeltas „plintant” nosiaryklės uždegimui, kuris apima visą plaučių medį (tracheo-bronchitas). Dažniausiai sergama žiemą, daugiau drėgno klimato zonose.

Vaikas kosti sausai, ypač naktį, po to kosulys tampa produktyvus (pradedama atkosėti skreplių). Temperatūra gali ir nepakilti. Kosulys kartais būna „švilpiantis” ir verčia galvoti apie astmą; iš čia ir pava­dinimas „dusinantis bronchitas”, arba „astminis bronchitas”. Šis kosu­lys net gali sukelti vėmimą, kurio metu vaikas tam tikram laikui pašalina gleivių perteklių: intensyviai susitraukiant pilvui, po to akty­viai iškvepiant plaučiai „nudrenuojami”, kartu iš skrandžio išvalomos gleivės, kurias vaikas galėjo nuryti.

Tam, kad išvengtume virusų ir bakterijų patekimo į mūsų kvėpavimo takus, privalome gerai vėdinti kambarius ir atsakingai plauti grindis, dulkes. Lygiai taip pat reikia rūpintis ir automobilyje esančiais kondicionieriais, kuriuose – kaip niekur kitur – kaupiasi didžiausias kiekis bakterijų, pučiant vėjeliui, lengvai patenkančių į mūsų kvėpavimo takus. Kruopščiai juos valykite. Taip pat labai svarbus aukščiausios kokybės kondicionierių pildymas Vilniuje ar kitame mieste.

Vaikų astma. Tai yra spazmiška bronchiolių liga, kuri truputį skiriasi nuo suau­gusiųjų astmos. Net jei kai kurie priepuoliai yra „sausi” ir psicho­somatinės arba alerginės kilmės, vaikui tai dažniausiai sumažėjusio bronchų pralaidumo, lėtinio nosiaryklės uždegimo, kosulio (kilusio dėl infekcijos, persitempimo, nerimo ar susijaudinimo) padarinys. Apskritai vaikai yra labai jautrūs bet kokiai psichinei ar fizinei agre­sijai (žr. pratimus p. 60 ir toliau).

Mechanizmas: dažniausiai bronchiolė, veikiama išorinio veiksnio (ne­palankiomis aplinkos sąlygomis gatvėje arba namuose gaminami aler­genai), taip pat, kaip jau sakėme, infekcijos, susitraukimo momentu spazmuoja, ir vaikas dūsta. Jis nebegali pašalinti oro iš plaučių, o jei spazmas trunka ilgiau, uždegimas (kuris apima mažuosius bronchus) ir gleivių antplūdis ima trukdyti ir iškvėpti, ir įkvėpti. Šis „pernelyg didelis” susitraukimas (spazmas) ir su juo susijęs švilpimas primena pradurtą pūslę: oras iš jos išeina švilpdamas.

Pagaliau kvėpuoti trukdo ir grynai alerginiai veiksniai (pavyzdžiui, žiedų lakiosios dalelytės, sukeliančios šienligę). Šiuo atveju ypatingai jautriai reaguoja nosies arba bronchų gleivinė, ji gali būti paburkusi keletą valandų ar keletą dienų. Toks spazmas gali sukelti ir gausią gleivinės sekreciją. Nosis bėga, vaikas ima čiaudėti (sloga) arba kosėti ir švilpti (astma).

Visi šie sutrikimai dažnai būna tarpusavyje susiję, t. y. kyla vienas iš kito, arba izoliuoti, t. y. atsiranda daugiau ar mažiau alergiškoje zonoje. Labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nustatyti alergenus. Nustačius, venkite jų ar alergiškų zonų.

Įrašas paskelbtas temoje Sveikata/Medicina. Išsisaugokite pastovią nuorodą.