Lanvin kvepalų gimimas

A woman sprays perfume from a bottle of Victoria Beckham's 'Signature' fragrance at Harvey Nichols in ManchesterSu vyru keliauja po pasaulį, lanko muziejus, iš kelionių parsiveža puošnių medžiagų, kurios papildo jos „medžiagų biblioteką“. Vienos kelionių po Italiją metu ji susižavi Fra Angeliko  paveikslų mėlynumu. Šis rausvai violetinio atspalvio kostimėlis ta­po Lanven vizitine kortele, jos dukrai Margaritai nėra nieko brangiau už muziką ir jos kuryba. Ištekėjusi už grafo Polinjako ir tapusi Marija Blanš, Polinjako grafiene, ji išgarsėja tarp meno gerbėjų ir menininkų. Nuo 1925 m. Žana Lanven pradėjo kurti kvepalus. Per dvejus metus dienos šviesą išvydo keturiolikos pavadinimų kvepalai: Irizė (Irise), santūrių žibuoklės ir vilkdagio atspalvių, Karą Dženun (Ka-ra-Djenoun)  kelionei Į Egiptą prisiminti, Zeraniom Despanj (Geranium dEspagne – „Ispaniškas snaputis“), Ufleri loranžė (Ou fleurit Poranger „Kur žydi apelsinmedis“), Sipr (Chypre), My sin („Mano nuodėmė“). Ta­čiau garsiajai modeliuotojai to nepakanka. Ji pasikviečia jauną, talentin­gą kvepalų kūrėją Andrė Freisą ir be jokių nuolaidų Lan­ven reikalauja unikalaus, amžino šedevro. Galvokite apie Mariją Blanš…, reikalauja ji ir po kurio laiko šedevras gimė 1927 metais. Tai buvo harmonin­gas Bulgarijos rožės ir Graso jazmino derinys, kuriame vos juntamas serenčio, pakalnutės, sausmedžio kvapas… Kaip pavadinti šią nuostabią daugiau kaip šešiasdešimties atspalvių kompoziciją? Marija Blanš, pauosčiusi indikatorių, teištarė vieną žodį: arpež. Tokiems kvepalams reikėjo nepaprasto, anksčiau neregėto flakono. Sukurti jį Žana paprašė garsaus dekoratoriaus bei skulptoriaus Rato, kuris įrengė jos namus. Menininkas sukūrė garsų juodąjį rutulį, kurį grafikas Polis Iribas išdailino auksu visa tai. Marija Blanš prisidėjo ku­riant firmos emblemą: tai buvo motina ir duktė va­karinėmis suknelėmis. Palinkusi Žana tiesia rankas dukrelei. Vėliau garsieji juodieji rutuliai,  meno simboliai, buvo panaudoti kitiems firmos kvepalams. 1928 m. Lan­ven kvepalų bendrovė pasiūlo parduotuvėms Lam perdiu „Klajojanti siela“ ir Pėtal fruasė („Sutrinti žiedlapiai“). Ant visų šių kvepalų flakonų vaizduojama moteris, kurią ang­lai pavadino mados ledi: elegantiška, santūri, reikli. 1946 metų liepą Madame išeinant iš šio pasaulio, Marija Blanš palinko prie motinos ir įdėjo į jos delną luidorą, kurį prieš Šešiasdešimt metų jai buvo taip sunku uždirbti. Ji visą laiką siekė tobulumo ne tik iš savęs bet ir iš savo pagalbinių darbininkų kurie prisilietė pirštų krašteliais. Ji visada sakydavo nežinai kada nusišypsos tau laimė ir gims tokia idėja dėl kurios visas pasaulis kraustysis iš proto, tai vadinama jos kredo.

Įrašas paskelbtas temoje Pirkiniai/Paslaugos ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.