Namų švara – pabaiga astmos priepuoliams

Astmos priepuoliai – vis pasikartojantys švokščiančio aldavimo ir dusulio priepuoliai. Jie gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai prasideda vaikystėje, o suaugus neretai aprimsta ar net visai išnyksta. Sergamumas astma didėja. Pavyzdžiui, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje ja skundžiasi 5,1 milijono žmonių. Iš jų – 1,4 milijono vaikų.

valymo-paslaugosAstma prasideda, kai plaučiuose esantys smulkieji oro kanalėliai tampa ypač jautrūs ir ima reaguoti į vieną ar daugiau medžiagų, kurios visai nedirgina nesergančiųjų šia liga. Dėl tokios reakcijos kapiliarų gleivinė paburksta ir išskiria gleives, todėl labia sumažėja erdvės orui įeiti. Svarbiausi simptomai – dusulys (ypač sunku iškvėpti), švokščiantis kvėpavimas, kosulys ir veržimo pojūtis krūtinėje. Priepuolių intensyvumas įvairus – nuo nestipraus dusulio iki gyvybei pavojingų kvėpavimo sutrikimų. Dažnai astmos priepuoliai gali trikdyti kasdienio gyvenimo ritmą.

Kai kurie žmonės turi paveldėtą polinkį astmai, kiti ja suserga dėl nežinomų priežasčių. Vienam iš 8 vaikų ir vienam iš 13 suaugusiųjų (vyresnių kaip 30 m.) astmą sukelia alerginė reakcija. Kvėpavimo takus dirginti ir ilgainiui išprovokuoti astmą gali ir daugybė kitų dalykų. Kokių?

Astmos priepuolį gali sukelti alergenai (įkvėpti ar nuryti), tam tikra veikla arba aplinkos sąlygos, pavyzdžiui:

  • Namų erkių ar tarakonų išskyros. Tokiu atveju būtinas cheminis baldų valdymas, cheminis kilimų valdymas, tinkama namų priežiūra.
  • Žiedadulkės.
  • Naminių gyvūnų plaukai bei odos pleiskanos. Jei nėra laiko patiems prižiūrėti namų ir palaikyti nuolatinę švarą, reikalingos profesionalios valymo paslaugos.
  • Kai kurie vaistai.
  • Pelėsių sporos,
  • Cigarečių dūmai.

Kaip kuo anksčiau pastebėti simptomus?

Jei įtariate, kad Jūs ar Jūsų artimas žmogus gali sirgti šia liga (galbūt giminėje būdingas astmos išplitimas arba tiesiog pastebėjote keletą šios ligos požymių), verta įsigyti spirometrą ir kiekvieną rytą bei vakarą matuoti, kaip greitai įstengiate iškvėpti orą. Jei plaučių tūris mažėja, imkitės profilaktinių priemonių.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

  • Kai reikia išsiaiškinti ligos sukėlėją.
  • Kai profilaktinės priemonės nesustabdo priepuolių.
  • Kai priepuolis sutampa su viršutinių kvėpavimo takų infekcijos paūmėjimu.

Skubi pagalba būtina tuomet, kai labia dusina ir svaigsta galva, blykšta ar mėlsta veidas, taip pat jei priepuolio metu skauda krūtinę.

Įrašas paskelbtas temoje Būstas. Išsisaugokite pastovią nuorodą.